Tavo siela turi amžių

Su žinoma šalies astrologe Violeta LIAUGMINIENĖ ieškojome praėjusių gyvenimų slėpinių rakto – kalbėjomės apie sielų amžių ir likimą, už kurį gali būti atsakingas kiekvienas, suvokiantis savo egzistencijos prasmę.

–    Violeta, papasakokite plačiau, kokia gi yra ta paslaptingoji sielų charakteristika?

–    Išties, paslapties čia nemažai… Tačiau astrologija – kaip visraktis, galin­tis atverti duris į kai kurias egzistencijos paslaptis. Taigi, pirmasis etapas – tai kūdikiška siela. Ši siela įsikūnija pri­mityvioje civilizacijoje ir kultūrinėje aplinkoje. Tokia siela mokosi įsitvirtinti Žemėje ir išlikti, išlavinti imunitetą, pra­tęsti giminę. Kūdikiškos sielos uždavi­nys iš pažiūros gana paprastas – išmokti daugintis ir išlikti.

Kitas etapas – vaikiška siela. Ji kito­kia – pratęsti giminę, pasirūpinti fiziniu kūnu ji jau išmoko. Kitas uždavinys – prisiderinti prie aplinkos. Vaikiška siela stengiasi išlikti prisitaikydama prie ben­druomenės, prie standartų bei normų. Vaikiškai sielai svarbu, kad gyvenimas būtų tvarkingas, nusistovėjęs, ramus, struktūriškas.

Tokiam žmogui labai svarbu padorumas, normų laikymasis, tradicijos. Šiame etape drąsa ir intelektas dar neatsiskleidę, tad tokiai sielai svarbu išlaikyti kuklumą, padorumą, lai­kytis visuomenės suformuotų taisyklių, neišsišokti.

Kitas etapas – jauna siela. Jauna siela ir atrodo kaip jaunuolis. Ji ryžtinga, ji kupina entuziazmo, nori pažinti save, mesti iššūkį pasauliui. Ji dar nėra pergy­venusi savo poelgių pasekmių, tačiau jau drąsi – nebėra vaikiška. Tokiai sielai jau nesvarbu pritapti prie visuomenės. Jaunos sielos dorybė – išlavinti drąsa, siekti savo tikslų, išugdyti savo ego. Jauna siela nuolat siekia būti kuo ryš­kesnė, lyderė, gyvenime ieško kovos. Jei kovos nėra – pati išprovokuoja. Tokių žmonių principas: bandyk, provokuok pasaulį. Jaunos sielos nori visko: turtų, meilės, šlovės. Pasaulį jauna siela ver­tina per jėgos prizmę, tai kovotoja iš prigimties. Vertybės – šlovė, galia, pinigai – viskas, kas suteikia jėgą.

Tokia siela linkusi vertinti žmogų pagal jo socialinę padėtį ir išorę. Ji dar nesu­vokia karminių pasekmių.

Šios sielos – civilizacijos klestėjimo rezultatas, tačiau moralė jų dar visai nedomina. Toks žmogus galvoja, kad jis yra pasaulio centras, bet taip kalba siela, kuri dar nesuvokia, kad yra esmių, galinčių ją pranokti…

Kitas etapas – brandi siela. Ji jau mokosi širdies centro vertybių, mokosi jausti pasaulį, mylėti, mažinti egoizmą. Brandžios sielos žmogui jau rūpi aplin­kinių problemos. Meilė tokiam žmo­gui – svarbiau už sėkmę, karjerą. Brandi siela tapatina save su aplinkiniais, žiūri į juos tarsi žiūrėtų į veidrodį ir matytų jame savo atspindį. Jos principas: meilė ir grožis išgelbės pasaulį. Tokia siela mokosi jausti pasaulį, matyti grožį, kurti harmoniją. Būdamas jautrus, juk jau nebegali kenkti aplinkai… Toks žmogus nori padėti kitiems, globoti, mylėti. Vienintelis ryškesnis nuokrypis gali būti sentimentalumas, emocianalumas, dramatizmas.

Brandi siela, baigiantis gyvenimui, mokosi nepri­sirišti prie konkretaus žmogaus. Tai jos pagrindinis uždavinys.

Na, ir sena siela. Ši siela realizavo visas jau minėtas vertybes, todėl dabar ji mokosi dvasinio lygmens savaran­kiškumo. Šiame etape siela stengiasi mažiau priklausyti nuo išorės, fizinės realybės, ji jau liečiasi su astraliniu planu. Tokiai sielai svarbu užbaigti įgyto fizinio lygmens patirtį. Sena siela išmoko atpažinti savo emocijas, dabar jos atsakomybė būti savarankiškai.

Vertybės – neprisirišimas, objektyvumas laisvė. Toksai žmogus neretai gali jaustis svetimas visuomenėje, dėl to dažnai panyra i savo vidines paieškas ir save.

–    Labai įdomu… Kaip pagal astrolo­giją atskirti, kuriame evoliucijos etape yra tavo siela?

–    Sielų amžius susijęs su ciklais. Astro­logija ir paaiškina visus ciklus, nes tai mokslas apie ciklus, o ne apie prana­šystes, kaip daugelis mano. Pagal tai, kas mums gyvenime aktualiausia, kaip augame, kaip tobulėjame, ir galime numatyti, kuriame evoliucijos etape yra mūsų siela. Jei mus labiau domina malonumai, pasiekimai, garbė, siela – dar jauna. Jei jaučiame stiprų norą duoti, mylėti, rūpintis, siela – brandi, ji linkusi šiam pasauliui atiduoti daug meilės. O kai siela pamažu nori atsiskirti nuo materialaus pasaulio, save bei visą kūriniją suvokia kaip Visatos dalį, reiš­kia, ji – sena, gyvena paskutinius žemiš­kus gyvenimus.

Pavyzdžiui, Saulės planeta yra penktame astrologiniame būste. O tai – vaikų ir meilės būstas, tad mano mokiniai dažnai klausia, iš ko nuspręsti, kaip tame būste klostysis įvykiai: ar tai reiškia, kad patirsime daug meilės ar kad susilauksime daug vaikų? Paste­biu, kad jaunai sielai labiau rūpi malo­numai, jos poreikis gauti didesnis nei duoti. O vaikai ateina pas tuos, kurie jau pasiruošę mylėti ir daug savęs atiduoti. Tačiau meilė, nuotykiai, romanai rodo, kad žmogus vis dar nori tenkintis, kad nori patirti daugiau malonumo pats, nei kažkam jo suteikti. Tad, priklausomai nuo sielos amžiaus, ta pati planeta žmo­nes veiks skirtingai. Dažnai ir matau, kad sielos atstovai su Saule penktame būste įprastai užmezga daug romanų, nuotykių, jiems aktualu pasilinksmini­mai, spindesys. O brandžios sielos atsto­vai su Saule, analogiškai, tame pačiame būste, turi daugiau vaikų, mažiausiai tris (nors tai – ne pagrindinis rodiklis). Kuria stabilius, harmoningus santykius, nes brandžios sielos širdies centras jau atsivėręs, ji nori mylėti: gyvenimą, save. Brandi siela siekia pažinti pasaulį mylėdama.

Apskritai, manau, jog jaunam žmo­gui iki trisdešimties dar sunku suvokti savo identitetą, nes esant tokio amžiaus dar visko reikia. Jaunas žmogus, pir­miausiai, turi atrasti savo prigimtį ati­tinkančią profesiją, susikurti materialų pagrindą. Tad iki trisdešimties metų žmogus ieško savęs, savo kelio, siekia karjeros, užsidirba. Todėl gyvenimo pra­džioje mes, tarsi jaunos sielos, turime turėti daug energijos, ryžto, kad tą materiją sukurtume. Po šio etapo ateina laikas kurti šeimą, užklumpa dar dau­giau atsakomybės rūpintis ne tik savimi, bet ir šeimos gerove, mokytis mylėti ir dalintis ta meile su vaikais, gyvenimo partneriu, kitaip tariant, atiduoti daug savęs. Tuomet tarsi pereiname į brandų sielos amžių, kai jau reikia ne tik imti, bet ir duoti. Na, o kai vaikai užauga ir palieka namus, žmogus dažnai patiria
asmenybės lūžį – jis natūraliai pradeda ieškoti kaip dar save įprasminti šiame gyvenime, nes tuo laikotarpiu atsive­ria tuštuma… Visą gyvenimą žmogus kažkuo rūpinosi, kažką davė, bet vaikai užaugo ir tarsi nebeliko gyvenimo pras­mės. Tuo periodu didesnė žmonių dalis pradeda ieškoti Dievo, domėtis dvasi­niais dalykais, lankytis įvairiuose saviug­dos seminaruose. Tokiu būdu natūraliai pereinama į senos sielos amžių, kada materialus pasaulis, pasaulietinis gyve­nimas nebėra toks svarbus, kai jau norisi artėti prie amžinybės, suprasti didžiąją gyvenimo išmintį – ką mes čia darome ir kokia to prasmė.

–    Tačiau kartais nutinka taip, jog įvyksta ryškus asmenybės perversmas. Žmogus, domėjęsis tik materialiais dalykais, staiga susidomi dvasiniais: pradeda ieškoti dvasinių žinių ir giles­nių prasmių…

-Tiesiog ateina laikas ir žmogus pasi­keičia. Kodėl tai įvyksta – priežastys įvai­rios, bet dažniausiai pastebiu, jog taip nutinka po stipraus išbandymo. Tarp savo klientų matau atvejų, kai įvyksta būtent tokia asmenybės transforma­cija. Pavyzdžiui, jaunos sielos žmogus, kuris bendraudamas buvo linkęs daryti daug klaidų, skaudinti savo artimą, vėliau patiria tą patį – išgyvena tokį pat skausmą ar praradimą. O kai išgyveni didelį skausmą, pradedi save naikinti arba imi ieškoti žinių kaip sau padėti, nes kančia tampa nebepakeliama – pra­dedi ieškoti gilesnių gyvenimo prasmių. Deja, mūsų augimas ir vystymas daž­niausiai susijęs su skausmu.

–    Pereinant prie partnerystės temos… Tais atvejais, kai susitinka, tar­kime, brandi ir jauna sielos. Ar įmano­mas darnus tokių dviejų skirtingų sielų ryšys?

–    Be abejonės, pora bus daug har­moningesnė, kai atitiks jų vertybės, nes sielų amžių lemia vertybės: kas man svarbiausia, dėl ko esu pasiruo­šęs numirti? Jei dviejų žmonių verty­bės nesutampa, suprantama, jie labiau konfliktuos. Tarkime, brandžiai sielai jau nebebus svarbu, kad namas būtų itin prabangus ar pastatytas prestižiniame rajone. Tokia siela rūpinsis šeimos san­tykių harmonija, o ne tik namų estetika. Tačiau jaunai sielai svarbi aplinka, jai svarbu materialiai susikurti visą tą grožį ir gėrį. Brandesnės sielos partneris daž­nai yra atsakingesnis, išmintingesnis, tad ir bando išsaugoti tokius santykius. O jaunesnės sielos partneris klysta ir kažką nuolat griauna, keičia. O ar gali

„Vienas svarbiausių sąmoningo žmogaus bruožų, priimant svarbius sprendimus, yra atsakomybė.

Elgtis visada reikia taip, kad neapgalvotais sprendimais nepakenktum savo šeimai ir jos gerovei bei aplinkiniams“, – į vieną iš sąmoningo žmogaus bruožų atkreipia dėmesį pašnekovė.

tokie skirtingi žmonės būti kartu? Žinoma, tik tenka pasiruošti sunku­mams ir mokytis prisiderinti.

Tarp savo klientų turiu porą – senos sielos vyrą ir jaunos sielos moterį, kuriai vis negana, kiek vyras uždirba. Ji nori vis gražesnių, prabangesnių drabu­žių, daiktų, darosi plastines operacijas, dievina išorę, kūną, grožį. Dėl to, kad yra nepatenkinta savo vyru, turi meilu­žių. O vyras – mokslų daktaras, kuriam tokie žmonos poreikiai nesuprantami. Vyras – sena siela, jis moka toleruoti žmonos poreikius, nors ir nepritaria jiems (sena siela – nebe egoistė, jau priima žmogų tokį, koks yra). Kadaise jis buvo dėl šios moters pametęs galvą, matė, kad abu yra iš skirtingų pasau­lių, tačiau negalėjo jai atsispirti. Ši pora buvo ne kartą išsiskyrusi, bet moteris vis nerasdavo geresnio vyro – grįždavo pas ankstesnįjį. Toji moteris kartą man prasitarė, kad būtų daug laimingesnė, jei galėtų kurti santykius su partneriu, pripažįstančiu tokias pat vertybes. Taigi, tokiai porai kartu darniai sutarti – nepa­prasta. Dėl to iš tiesų labai svarbu gyve­nime atsakingai pasirinkti partnerį – su panašiomis vertybėmis ir pasaulėjauta.

–   O ar žmogus savo poelgiais gali pats keisti savo likimą, nepaisydamas to, ką žvaigždės jam prognozuoja?

–   Aš manau, kad Dievas mums davė daug laisvos valios. Likimą keičia stiprūs
žmonės, kurie, visų pirma, sugeba pakeisti save: suvaldyti destruktyvius jausmus, neigiamas, nuodijančias, emo­cijas, aistras ir būsenas. Tačiau, jei s žmogus nieko nedaro, gyvena pagal tą scenarijų, kurį atsinešė, ir plaukia pasroviui, neišvengia­mai įvyks tie įvykiai, kurie buvo užprogramuoti gimimo metu.

Keisti savo likimą – didelis darbas su savimi.

Pažvelkime, kas yra aiškiaregystė ar ateities įvykių numatymas. Žmogus, kuris susikoncentravęs į save, Dievą, kitus – jis labiau valdo likimą. Vadinasi, toks žmogus gali ir numatyti, kas jo laukia. O kai žmogus susikoncentravęs vien tik išoriniam gyvenimui – vyrauja chaosas, daroma daug klaidų, neturima dvasinės jėgos ką nors pakeisti. Kaip tą likimą pakeisti? Čia turbūt pats svar­biausias astrologijos klausimas. Tačiau reikėtų domėtis ne tuo, kas laukia rytoj, o daug bendresniais dalykais: kaip man pačiam gyvenimą padaryti geresnį, gra­žesnį? Už kokius savo gyvenimo poky­čius galiu prisiimti atsakomybę?

–    O kodėl mūsų sielos gimsta būtent čia, Žemės planetoje?

–    Į šią planetą ateiname išmokti mylėti. Tai pagrindinė misija. Jei mūsų širdis bus pripildyta meilės – būsime dieviški, mums viskas seksis. Deja, tos meilės mūsų niekas nemoko. Pavyz­džiui, jei mūsų valdžioje, taip pat švie­timo sistemoje, būtų brandžios, senos,
sielos, visai kitaip gyventume – švie­timo sistema, įstatymai būtų kitokie. Deja, šiandien vaiką nuo mažens moko užsidėti kaukę ir būti psichologiškai stipriu. Tačiau pažvelkime, kas vyksta mūsų šalyje, kiek savižudybių, alkoho­lizmo. .. Akivaizdu, kad dažnai žmogaus psichika neatlaiko, ji negali būti tokia stipri, kad atlaikytų aplinkoje tvyrantį melą ir agresiją bei išliktų. O juk siela atkeliauja į šį pasaulį mylėti arba to mokytis.

–    O kaip apibūdintumėte dabartinį žmonijos laikmetį?

–    Informacine prasme, šis laikas – nuostabus. Mums suteikiama daug galimybių, niekas neberiboja – nyksta šablonai, aiškios ribos, žmogus įgyja vis daugiau laisvės saviraiškai.Tad žmonija, žinių, informacijos, saviraiškos prasme, išgyvena ypatingą laiką. Žinoma, kas neieško – ir dabar nieko neranda. Pati vedu psichoterapijos konsultacijas ir matau, kaip žmonės, regis, patirdami tokias menkas problemas, puola į depresiją, kad man taip ir norisi pasa­kyti: „Žmogau, tu tiek daug turi – tu viską turi, bet savęs neieškai“.

Mes gyvename Vandenio eros amžiuje – tai nuostabus laikas laisvoms, veržlioms, intelektualioms, vis kažko naujo ieškančioms sieloms, nebijan­čioms gyventi nestereotipiškai. Tačiau tai gana plati ir įdomi jau kito pokalbio tema. (Šypsosi)

 „Žmogaus gimtadienio dieną Saulės planeta grįžta į tą patį savo laipsnį, minutę, sekundę, kaip kad buvo gimimo momentu, todėl per gimtadienį pradedame naują metų kelionę, kuri tęsiasi metus – iki kitos gimimo dienos. Tarp likimo ir laiko galime dėti lygybės ženklą. Laikas susideda iš ciklų. Saulės sugrįžimas yra vieno ciklo pabaiga, kito – pradžia. Dėl to viskas, ką padarome per tuos metus, jau praeitis, ciklo pabaiga – Saulės kelionė praėjo. Mūsų siela amžina, bet šiame gyvenime turime mums skirtą tam tikrą laiką. Todėl reikš-minga suvokti, kad likimas priklauso nuo norų, poreikių ir nuo laiko, kuris mums dar liko. Jei per tą laiką nespėjame išsiaiškinti, kas mums svarbiausia, nesuvokiame atsakomybės už savo augimą, progresą, – Saulė praeina vieną kelionę, kitą, tačiau taip ir neišsiaiškiname pagrindinių tiesų, nesuvokiame savo buvimo prasmės. Tokiu atveju ir nevaldome savo likimo – išoriniame plane vyksta įvykiai ir mes nuo jų visiškai priklausome. Dažnai žmogus sako: „Man niekas nesiseka!“ bet jam nesiseka tik todėl, kad jis visada yra išorėje, o ne viduje. Saulės metai yra tam, kad suprastume, ko norime, ir kiek norime tais metais paaugti kaip asmenybė. Tai patys svarbiausi klausimai, ir kai žmo-gus ima kelti šiuos klausimus, jis įgyja daugiau sąmoningumo ir pradeda atsakingiau stebėti savo elgesį. Štai, Saturnas atsako už laiką ir discipliną, o tam, kad labiau lemtume savo likimą, turime būti disciplinuoti. Saturno planeta – mokytojas, nes laikas taip pat yra mūsų mokytojas. Bėga laikas, tačiau jei neįvykdome to, ką pasižadėjome, netobulėjame, nesame atsakingi už savo laiką – prarandame gyvenimo galimybes ir dėl to jaučiamės nelai-mingais“, – apie atsakomybę prieš save ir laiką sako astrologė.